1 Tinpatzꞌ e̱re, ¿ma xeꞌtzꞌekta̱na̱c laj Israel xban li Dios chi joꞌcanan? ¡Chi ya̱l nak incꞌaꞌ! La̱in ajcuiꞌ aj Israel la̱in ut la̱in ralal xcꞌajol laj Benjamín ut laj Abraham.
2 Li Ka̱cuaꞌ Dios incꞌaꞌ quixtzꞌekta̱na lix tenamit, li quixsiqꞌueb ru junxil chokꞌ ralal xcꞌajol. ¿Ma incꞌaꞌ nequenau cꞌaꞌru tzꞌi̱banbil saꞌ li Santil Hu chirix laj Elías nak quitijoc chiru li Dios chixjitbaleb laj Israel? Quixye:
3 At Ka̱cuaꞌ, quilajeꞌxcamsi la̱ profetas ut quilajeꞌxjucꞌ la̱ artal; la̱in xincana injunes ut joꞌcan ajcuiꞌ la̱in, teꞌraj incamsinquil.
4 Li Dios quichakꞌoc ut quixye re: Sicꞌbileb ru inban cuukub mil chi cui̱nk chokꞌ cue. Eb aꞌan incꞌaꞌ queꞌxcuikꞌib ribeb chixlokꞌoninquil li yi̱banbil dios aj Baal, chan.
5 Joꞌcan ajcuiꞌ saꞌ eb li cutan aꞌin. Cuan ajcuiꞌ li quixsiqꞌueb ru li Dios riqꞌuin lix nimal ruxta̱n usta moco qꞌuiheb ta.
6 Moco riqꞌuin ta xyehom xba̱nuhomeb nak quixsiqꞌueb ru. Yal riqꞌuin ban lix nimal ruxta̱n li Dios nak quixsiqꞌueb ru. Cui ta quixsiqꞌueb ru saꞌ xcꞌabaꞌ xyehom xba̱nuhomeb, aꞌan ma̱cuaꞌ raj chic xban xnimal ruxta̱n li Dios.
7 Nakaqꞌue retal nak moco chixjunileb ta laj Israel queꞌxtau rusilal li Dios li yo̱queb chixsicꞌbal. Caꞌaj cuiꞌ li sicꞌbileb ru queꞌxtau, usta moco qꞌui eb ta. Ut li jun chꞌo̱l chic queꞌcacuubresi̱c lix chꞌo̱leb ut incꞌaꞌ queꞌxba̱nu li quiraj li Dios.
8 Joꞌcaꞌin tzꞌi̱banbil saꞌ li Santil Hu:Queꞌcanaba̱c xban li Dios joꞌ eb li a̱leb xchꞌo̱l li incꞌaꞌ nequeꞌxtau xya̱lal. Cuanqueb xnakꞌ ru ut incꞌaꞌ nequeꞌril cꞌaꞌru li us. Cuanqueb xxic ut incꞌaꞌ nequeꞌraj rabinquil lix ya̱lal. Chalen anakcuan incꞌaꞌ nequeꞌraj xtaubal xya̱lal. (Isa. 29:10)
9 Tzꞌi̱banbil ajcuiꞌ saꞌ li Santil Hu li quixye laj David nak quitijoc:Eb li ninkꞌe nequeꞌxba̱nu chisukꞌi̱k taxak chokꞌ raylal saꞌ xbe̱neb. Raylal taxak ta̱cha̱lk saꞌ xbe̱neb re nak teꞌxtoj rixeb lix ma̱queb li yo̱queb chixba̱nunquil.
10 Cheꞌmo̱yk ta li xnakꞌeb ru re nak incꞌaꞌ chic teꞌilok, ut incꞌaꞌ teꞌxtau xya̱lal. Cheꞌcꞌutzla̱k ta li rixeb chi junaj cua xban li raylal li yo̱keb chixcꞌulbal. (Sal. 69:23)
11 La̱in ninye nak usta queꞌxtich rib laj judío, incꞌaꞌ queꞌtꞌaneꞌ chi junaj cua. Naraj naxye nak usta queꞌxtzꞌekta̱na li Cristo eb laj judío toj naru teꞌpa̱ba̱nk ut teꞌcolekꞌ. Xban nak queꞌxkꞌet ra̱tin li Dios eb laj judío, joꞌcan nak li colba-ib quiqꞌueheꞌ reheb li ma̱cuaꞌeb aj judío re nak eb laj judío teꞌxrahi ru li colba-ib ut teꞌxpa̱b li Cristo.
12 Xban nak queꞌxkꞌet li ra̱tin li Dios eb laj judío, li rusilal li Dios quiqꞌueheꞌ reheb chixjunileb li cuanqueb saꞌ ruchichꞌochꞌ. Reheb raj laj judío li osobtesi̱c, aban queꞌxtzꞌekta̱na. Joꞌcan nak quiqꞌueheꞌ reheb li ma̱cuaꞌeb aj judío. Ut kꞌaxal cuiꞌchic li sahil chꞌo̱lejil takacꞌul nak teꞌpa̱ba̱nk lix qꞌuialeb laj judío ut teꞌqꞌuehekꞌ saꞌ ajl saꞌ kaya̱nk la̱o li ac colbilo.
13 Anakcuan tina̱tinak e̱riqꞌuin la̱ex li ma̱cuaꞌex aj judío. La̱in taklanbilin xban li Dios chixyebal resil li colba-ib e̱re. Ut ninqꞌue xlokꞌal lin cꞌanjel.
14 Ma̱re chi joꞌcan teꞌyotꞌekꞌ xchꞌo̱leb laj judío li cuech tenamitil ut teꞌxpa̱b li Cristo joꞌ xeba̱nu la̱ex ut teꞌcolekꞌ.
15 Xban nak queꞌtzꞌekta̱na̱c laj judío, li ma̱cuaꞌeb aj judío queꞌcꞌameꞌ saꞌ usilal riqꞌuin li Dios. Ut kꞌaxal numtajenak li xlokꞌal nak eb laj judío teꞌcolekꞌ. Chanchan teꞌcuacli̱k chak chi yoꞌyo saꞌ xya̱nkeb li camenak.
16 Cui kꞌaxtesinbil saꞌ rukꞌ li Dios li xbe̱n caxlan cua na-el, kꞌaxtesinbil ajcuiꞌ lix comon. Ut cui kꞌaxtesinbil saꞌ rukꞌ li Dios lix xeꞌ li cheꞌ, kꞌaxtesinbil ajcuiꞌ chixjunil li rukꞌ. Aꞌin naraj naxye: Xban nak li Dios quixsicꞌ ru laj Abraham, joꞌcan nak sicꞌbil ajcuiꞌ ruheb li ralal xcꞌajol.
17 Texinjuntakꞌe̱ta riqꞌuin li cheꞌ olivo. Eb laj judío chanchan li cha̱bil cheꞌ aubil ut chꞌolaninbil chi us. Aban cuan li rukꞌ qui-isi̱c ut aꞌan retalil eb laj judío li queꞌtzꞌekta̱nan re li Cristo. Ut la̱ex li ma̱cuaꞌex aj judío chanchanex li rukꞌ li cheꞌ li moco aubil ta. Yal xjunes quimok chak. Ut anakcuan yo̱quex chi tzꞌako̱nc riqꞌuin li usilal li quiyechiꞌi̱c re laj Abraham xban li Dios.
18 Joꞌcan nak mexnumta chiru li rukꞌ li cheꞌ li queꞌisi̱c xban nak la̱ex yal rukꞌex ajcuiꞌ li cheꞌ. Chenauhak nak moco la̱ex ta nequexqꞌuehoc xyuꞌam lix xeꞌ li cheꞌ, aban lix xeꞌ naqꞌuehoc e̱yuꞌam la̱ex.
19 Ma̱re te̱ye la̱ex, queꞌisi̱c li rukꞌ li cheꞌ re nak la̱o toletzekꞌ saꞌ xnaꞌajeb.
20 Ya̱l ajcuiꞌ nequeye, aban xban nak incꞌaꞌ nequeꞌpa̱ban joꞌcan nak queꞌisi̱c. Ut la̱ex chic quexletzeꞌ saꞌ xnaꞌajeb aꞌan xban nak nequexpa̱ban. Joꞌcan nak chexucua ru li Dios ut me̱nimobresi e̱rib.
21 Cui li Dios quirisi eb laj judío, li tzꞌakal rukꞌ li cheꞌ, ¿ma tojaꞌ ta chic la̱ex incꞌaꞌ texrisi cui incꞌaꞌ texpa̱ba̱nk?
22 Cheqꞌuehak retal nak kꞌaxal cha̱bil li Dios, abanan najoskꞌoꞌ ajcuiꞌ saꞌ xbe̱neb li nequeꞌtzꞌekta̱nan re li Cristo. Riqꞌuin cacuil a̱tin narakoc a̱tin saꞌ xbe̱neb li nequeꞌkꞌetoc re li ra̱tin. Cha̱bilak e̱riqꞌuin la̱ex cui texcua̱nk junelic saꞌ li rusilal. Cui incꞌaꞌ nequexcuan saꞌ li rusilal tex-isi̱k ajcuiꞌ la̱ex.
23 Joꞌcan nak cui eb laj judío teꞌpa̱ba̱nk, eb aꞌan teꞌletzekꞌ cuiꞌchic saꞌ lix to̱naleb. Li Dios nim xcuanquil chixcꞌulbaleb cuiꞌchic ut chixcuybal lix ma̱queb.
24 La̱ex ma̱cuaꞌex aj judío, nequexinjuntakꞌe̱ta riqꞌuin li cheꞌ olivo li yal quimok chak. Quex-isi̱c riqꞌuin li cheꞌ aꞌan ut quexletzeꞌ saꞌ li aubil cheꞌ. Eb laj judío nequebinjuntakꞌe̱ta riqꞌuin li tzꞌakal rukꞌ li cheꞌ olivo li aubil. Incꞌaꞌ chꞌaꞌaj nak teꞌletzekꞌ cuiꞌchic xban li Dios riqꞌuin li aubil cheꞌ xban nak aꞌaneb tzꞌakal rukꞌ li cheꞌ.
25 Ex herma̱n, nacuaj nak te̱nau jun li naꞌleb mukmu nak quicuan, li quicꞌutbesi̱c chak xya̱lal chicuu. Cui te̱nau aꞌin incꞌaꞌ te̱nimobresi e̱rib riqꞌuin xcꞌoxlanquil nak cuan e̱naꞌleb. Eb laj judío li incꞌaꞌ queꞌpa̱ban queꞌcacuubresi̱c lix chꞌo̱leb. Abanan eb aꞌan teꞌpa̱ba̱nk ajcuiꞌ nak talajeꞌpa̱ba̱nk lix qꞌuialeb li ma̱cuaꞌeb aj judío.
26 Joꞌcan nak teꞌcolekꞌ chixjunileb laj Israel joꞌ tzꞌi̱banbil retalil saꞌ li Santil Hu li quixye li Dios:Aran Sión ta̱cha̱lk chak laj Colonel ut aꞌan tixcuy xma̱queb li ralal xcꞌajol laj Israel. (Isa. 59:20-21)
27 Ut la̱in tincuyeb xma̱c joꞌ quinye reheb nak quinqꞌue li contrato reheb junxil. (Isa. 27:9)
28 Xban nak eb laj judío queꞌxtzꞌekta̱na li colba-ib, moco cuanqueb ta saꞌ usilal riqꞌuin li Dios. Aꞌan quicꞌulman re nak texpa̱ba̱nk la̱ex li ma̱cuaꞌex aj judío. Abanan li Dios naxraheb laj judío saꞌ xcꞌabaꞌeb lix xeꞌto̱nil yucuaꞌeb xban nak eb aꞌan ac sicꞌbileb chak ru xban li Dios.
29 Li Dios incꞌaꞌ naxjal xcꞌaꞌux riqꞌuin li cꞌaꞌru naxyechiꞌi ke, chi moco naxjal xcꞌaꞌux nak quixsicꞌ ku.
30 Ut la̱ex, li ma̱cuaꞌex aj judío, la̱ex aj kꞌetol ra̱tin li Dios nak quexcuan chak. Ut eb laj judío queꞌxkꞌet ajcuiꞌ chak ra̱tin li Dios. Joꞌcan nak la̱ex chic x-uxta̱na̱c e̱ru xban li Dios.
31 Eb laj judío queꞌxkꞌet chak ra̱tin li Dios. Abanan ta̱cuulak xkꞌehil nak teꞌpa̱ba̱nk ut teꞌuxta̱na̱k ajcuiꞌ ruheb xban li Dios joꞌ nak x-uxta̱na̱c e̱ru la̱ex.
32 Li Dios quiril nak chixjunileb li cuanqueb saꞌ ruchichꞌochꞌ aj ma̱queb. Joꞌcan nak quixcanabeb chixba̱nunquil lix ma̱usilaleb xbaneb lix kꞌetba a̱tin. Aban toj cuan ajcuiꞌ ruxta̱n li Dios saꞌ xbe̱neb.
33 Relic chi ya̱l nak kꞌaxal numtajenak li ruxta̱n li Dios. Aꞌan naxnau chixjunil. Numtajenak cuiꞌchic lix naꞌleb. Ma̱ ani nataꞌoc ru chanru nak narakoc a̱tin. Ut ma̱ ani nataꞌoc ru li naxba̱nu.
34 Joꞌcaꞌin tzꞌi̱banbil saꞌ li Santil Hu: Ma̱ ani nanaꞌoc re xcꞌaꞌux li Ka̱cuaꞌ. Ma̱ ani naru naqꞌuehoc xnaꞌleb. (Isa. 40:13-14)
35 Ma̱ ani naru naqꞌuehoc cꞌaꞌru re li Dios re nak ta̱qꞌuehekꞌ ta cuiꞌchic re̱kaj re xban li Dios. (Job 35:7; 41:11)
36 Chixjunil li cꞌaꞌ re ru cuan, riqꞌuin li Dios nachal chak. Li Dios quiyi̱ban re chixjunil ut aꞌan aj e̱chal re chixjunil. Lokꞌoninbil taxak li Ka̱cuaꞌ Dios chi junelic kꞌe cutan. Joꞌcan taxak.